Dictionary of the Lithuanian Language.
apkanta — apkantà sf. (3b) apykanta, apkentimas: Jis apkantõ[je] gyvena, o tas neapkantõ[je] J. Bepig, kad aš tokiõ[je] apkantõ[je] būčiau, kaip ans, bet jis mane šią valandą turi neapkantõ[je] J. Apkantõj laiko Pl. Gailesį ir ãpkantą dideliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apykanta — sf. (1) J apkentimas, kito pakentimas, tolerancija: Apykantą neturiu an savo dukterų Mrj. Doras, kultūringas žmogus daug turi apykantos kitiems J.Jabl. Savitarpio apykanta, ką dirbant iš tikrųjų, brangus yra dalykas J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
iškentimas — iškentìmas sm. (2); SD457 → iškęsti 1: Ir duok man tvirtą iškentimą brš. Yra sunkesni dalykai iškentimui Kt. 2. SD421, R57 turėjimas kantrybės laukti. kentimas; apkentimas; iškentimas; nukentimas; pakentimas; užkentimas … Dictionary of the Lithuanian Language
kentimas — kentìmas sm. (2) → kęsti. 1. J kančios, skausmo, nemalonumo patyrimas: Nereikia lakstyt kaip be galvos, nebūtų buvę tiek kentìmo Mlt. Aprinko ... Jerusalem ant kentimo DP590. 2. su neiginiu neapykanta: Pyka, dvaro nekentimas Normantiškėje… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukentimas — nukentìmas sm. (2); N, Kel1881,118 → nukęsti. kentimas; apkentimas; iškentimas; nukentimas; pakentimas; užkentimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pakentimas — pakentìmas sm. (2) → pakęsti. 1. skausmo pakėlimas: Ar manai, kad žmogus miršta iš nepakentìmo? Skr. 2. R, K kantrybė. 3. turėjimas apykantos kam: Čia pamatiniai imperijos įstatymai apie tikėjimų pakentimą sugriauti Vaižg. kentimas; apkentimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
užkentimas — užkentìmas sm. (2) → užkęsti: Užkentimo, arba tolerancijos, įstatymas rš. | refl.: Kaimynystėje gyvenant pakyla kartais vaidai, neužsikentimai, pavydai rš. kentimas; apkentimas; iškentimas; nukentimas; pakentimas; užkentimas … Dictionary of the Lithuanian Language
